Knyga „Capt. Nat Herreshoff, The Wizard of Bristol“ parašytą jo sūnaus Herreshoff, L. Francis
Pradinėje laivo koncepcinio modelio projektavimo, planavimo stadijoje reikia ergonomiškai suplanuoti žmogaus gyvenamas, poilsio ir darbo erdves. Jei turite vidinio interjero viziją, tai šioje stadijoje kaip tik laikas suskirstyti vidines erdves taip, kad jums ir jūsų komandos nariams būtų patogu ir malonu jūsų svajonių laive. Pagrindiniai elementai būtų šie: žmonių patogus judėjimas stovint, klūpant ar pasilenkus, sėdėjimo vietos, stalai prie jų sėdint ir stovint, miegojimo vietos bei sandėliavimo vietos. Jei planuojamas laivas plaukioti jūroje ir naktį, patartina suprojektuoti vairininko kabiną visiškai uždarą arba bent jau iš dalies uždengtą, kad būtų komfortabilu esant blogoms oro sąlygoms arba šalčiui. Gal kai kam tai skamba keistai ir neįprastai, bet kodėl budinti ir dirbanti komanda turėtų šalti ir mirkti lietuje arba nuolat būti taškomi bangų? Žinoma, sportinio plaukimo entuziastai su manimi gali ir nesutikti. Beje, turiu pripažinti, kad ir man pačiam kartais patinka būti veiksmo centre atvirame kopkite, ir ypač plaukiant su gera komanda.
Kad būtų lengviau braižyti ir kad darbas būtų efektyvus, esu pasiruošęs ergonomikos taisykles atitinkančius brėžinių šablonus. Jie apima visus mano sugalvotus, patikrintus gyvenime ar matytus geriausių praktikų interjerų variantus.
3.1.1-3 paveikslėliuose pavaizduota tualeto ir dušo patalpa ir kokios padėtys žmogui yra patogios, kokiems minimaliems atstumams esant jis gali patogiai viską pasiekti ir saugiai jaustis toje erdvėje.
Pav. 3.1.1 , 3.1.2, 3.1.3. Tualeto patalpos ergonomika
Labai dažnai pasitaikanti problema, tai negalėjimas stovėti visu ūgiu laivo viduje. Pagal geriausias praktikas maksimalus aukštis turėtų būti 1,98m arba 6‘6“, minimalus 1,9m arba 6‘3“. Norint išlaikyti Denio ir šoninio borto susikirtimo linijos (Sheer Line) klasikinę, saugią formą ir atitikti šiuos aukščio reikalavimus, laivo ilgis turi būti ne mažiau kaip 26 pėdos.
Lovos ilgis minimalus 1,98m arba 6‘6“, o minimalus plotis pagalvės vietoje 66cm arba 26“. Visa tai galioja vidutinio ūgio žmonėms 1,78m arba 5‘10“. Jei esate aukštesni, reikėtų atitinkamai padidinti visus matmenis.
3.2, 3.3.1, 3.3.2 paveikslėliuose pavaizduota kajutkompanijos dalis, kurioje yra sėdėjimo, laiptų ir aktyvaus judėjimo erdvės. Kaip ir visame laive, taip ir čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad reikia griežtai laikytis ne tik minimalių, bet ir maksimalių matmenų. Tai ypač svarbu buriniuose laivuose, kai jie plaukia pasvirę, o judėjimas yra apsunkintas esant pasvirusioms ne tik grindims, bet ir sienoms, laiptų erdvėms. Žmogus visada ir visose vietose turi turėti galimybę laikytis trijų taškų, o kritiniu momentu, esant per dideliems atstumams praėjimuose ar tarp konstrukcijų ar baldų, jis tiesiog gali nepasiekti įsikibti ir krisdamas nuskrieti labai didelį atstumą. Tai sukeltų pavojų sveikatai, gyvybei, o jūsų graži idėja nepasiteisintų. Todėl minimalus praėjimo tarpas turėtų būti 56cm arba 22“, o maksimalus 76cm arba 30“. Tos pačios taisyklės galioja ir denyje arba kokpite. Šių taisyklių reikėtų laikytis ir projektuojant motorinius laivus.
Pav.3.2 Pav.3.3.1
Pav. 3.3.2 Laiptai
Visi brėžinių šablonai, sudėti į vieną failą, yra išties didelės apimties. Jis apima du šimtus tūkstančių linijų, kurias nubraižyti užtruko tris mėnesius. Failą pasigaminau savo iniciatyva, o jo vertę supratau vėliau, kai reikėjo suprojektuoti burinę jachtą, kurios maksimalus ilgis (LOA) yra 107 pėdos. Visą darbą atlikau per tris darbo dienas galėdamas be klaidų ir efektyviai įvertinti komandos judėjimą ne tik 2D, bet ir 3D erdvėje. Po to buvo labai lengva sukurti atitinkamų interjero elementų 3D brėžinius ir paruošti failą vidinio interjero dizaineriams (pav.3.4.1-3 ir 3.5, 3.6).
Pav.3.4.1. Jachtos 2D vidaus patalpos. Vaizdas iš viršaus
Pav.3.4.2. Jachtos 2D vidaus patalpos. Vaizdas iš šono
Pav.3.4.3. Jachtos 3D vidaus patalpos. Vaizdas iš perspektyvos
Pav. 3.5. Jachtos 3D vidaus patalpos
Pav. 3.6 Jachtos 3D vidaus patalpos, dalis korpuso karkaso konstrukcijos
Atlikus interjero planavimą ir turint pagrindinius reikalingus vidinius matmenis galima juos sulyginti su korpuso matmenimis. Ir šioje stadijoje gali būti, kad reikės kažko atsisakyti ir priimti kompromisus, t.y. sumažinti savo interjero lūkesčius arba didinti laivo korpuso matmenis. Taip tikrai gali nutikti ir greičiausiai nutiks, nes mūsų ambicijos ir poreikiai yra vadinami vizijomis, idėjomis. O jos visada remiasi didelėmis užmačiomis.
Vėlesnėje stadijoje jau galima kurti korpuso išorę.
Norėčiau trumpai aprašyti įspūdžius perskaičius knygą „Capt. Nat Herreshoff, The Wizard of Bristol“, parašytą jo sūnaus Herreshoff, L. Francis (ne naujos knygos kaina Amazon.com 3,99$). Ši knyga aprašo jachtų dizainerio Nathanael Greene Herreshoff šeimos gyvenimo istoriją nuo jo prosenelių persikėlimo į Ameriką iki jo mirties. Be istorinių faktų, joje yra daug techninės informacijos.
Labiausiai mane sužavėjo jo vaikystės istorija. Jis buvo septintas iš eilės brolis šeimoje. Turėjo ir seserų. Jų šeimoje beveik pusė vaikų anksčiau ar vėliau apako, o likusių regėjimas buvo nepriekaištingas iki gilios senatvės. Visi labai aktyviai gyveno virš 70 metų. Nuo septynerių metų Nathanaelis su savo vyresniais broliais dalyvaudavo regatose ir jis vienintelis laive buvo matantis. Jis pasakodavo, kas vyksta aplink, kas kaip plaukia, kokia burių padėtis ir forma, o broliai tuo tarpu jam nurodydavo, kaip plaukti, ir tampydavo virves. Įspūdingiausia tai, kad jų komanda daugeliu atvejų sugebėjo iškovoti pirmąsias vietas. Nathanaelis užaugo aukščiausio lygio buriuotoju. Todėl jį visi ir vadino kapitonu Herreshoffu.
Būdamas keturiolikos jis jau dirbo aklo brolio Johno Browno Herreshoffo laivų statykloje dizaineriu. Johnas pasakodavo, kokios turi būti laivo formos, o Nathanaelis, remdamasis šiais pasakojimais, gamindavo laivo modelį. Johnas, liesdamas rankomis, tikrindavo, ar forma atitinka jo įsivaizdavimą, ir liepdavo Nathanaeliui pakoreguoti, jei reikėdavo. Jeigu koks nors laivas laimėdavo kurioje nors regatoje, Nathanaelis pasakodavo aklam Johnui, kokios to laivo linijų formos. Po kurio laiko Nathanaelis tapo laivų statyklos dalininku, nors ir studijavo mechaninę inžineriją MIT‘e.
Aktyviausiai Nathanaelis veikė nuo 1890 iki 1920 metų. Sukūrė daugybę garo variklių (jis buvo garo mašinų inžinierius ir niekur oficialiai nesimokė laivų dizaino). Jo veiklos sąraše taip pat yra daug išradimų takelažo, rangauto ir kitose laivo įrangos srityse. Jis suprojektavo ir pagamino 5 laivus, kurie laimėjo Amerikos taurę (buvo vieno iš jų vairininku varžybų metu) ir sėkmingai ją gynė, kūrė varžybų taisykles ir t. t.
Nathanaelis suprojektavo apie 2200 laivų. Tai įspūdingi skaičiai. Vidutiniškai vieną laivą jis suprojektuodavo per vieną savaitę. Per tą savaitę jis padarydavo laivo korpuso modelį ir jo linijų brėžinius. Jo padėjėjai viską perbraižydavo tušu ir paruošdavo brėžinius gamybai.
Kitame straipsnyje aptarsiu korpuso linijų braižymo technikas. Taip pat trumpai supažindinsiu su knyga „Yacht Designing & Planning“ parašytą garsaus dizainerio ir istoriko Howard I. Chapelle.
Straipsnio autorius: Aurimas Špukas